Kai būnate centrinėje miesto dalyje, kur einate, norėdami trumpam atsikvėpti? Ar į kurį nors skverą, aplink kurį zuja miesto transportas ir judantys gyventojai? Į Bernardinų sodą? Gal prie Baltojo tilto, į pievą, kad pabūti arčiau upės?
Jeigu esamos vietos per dažnai lankomos, ir norisi kažko naujo, bet taip pat nenutolti toli nuo centro – Markučiai yra visai įdomus pasirinkimas. Tai vis dar nėra labai dažna vilniečių kelionės kryptis, žinoma, nebent čia gyvenate. Tačiau vos maždaug 10–ies minučių kelionė nuo centro 10 numerio autobusu – ir esate Markučių dvaro teritorijoje, kur be XIX a. menančių pastatų taip pat nudžiugins dirbtinis Markučių tvenkinys, kuris buvo sudarytas užtvenkus vieną iš Vilnios upės intakų.
Atrodytų, lyg nėra nieko labai išskirtinio – vandens telkinys, praeivių praminti takeliai aplink, keletas suolų, daug medžių. Bet, visgi, šita vieta spinduliuoja kažkokia keistai nepaaiškinama ramybe. Tad jei nurimti norite ir jūs – užsukite. Kartą ar daugiau, pabūti Markučių tyloje tikrai verta.
