Lankomės vienoje iš man labiausiai patinkančių naujųjų Vilniaus miesto vietų – todėl ją pasilikau beveik šio pasivaikščiojimo pabaigai. Smagu, įvykdžius ką nors didelio, įgyvendinus ilgai turėtus tikslus, save apdovanoti. Tad, nors dar liko pora neaplankytų vietovių, leidžiu sau prisėsti ant pontoninio tiltelio virš vieno iš ežerėlių ir leisti pasiklausyti naujosios žaliojo miesto dalies.
Ilgą laiką čia buvo šabakštynai, apaugę vandens tvenkiniai buvo sunkiai prieinami vilniečiams bei miesto svečiams, teritorija neturėjo jokios infrastruktūros ir buvo nenaudojama bei apleista. Tačiau dabar tai – viena jaukiausių žaliųjų erdvių mieste.
Ši vietovė ne veltui vadinama Neries senvagės parku – čia, kad ir kaip dabar sunku įsivaizduoti, prieš dešimtis tūkstančių metų yra tekėjusi senoji Neries upės vaga. Teritorijoje yra net penki senvagės suformuoti ežerėliai, tačiau Vilniuje tokių – žymiai daugiau, nuo pat Žvėryne esančio Boriso Nemcovo skvero iki Ozo parko.
Jeigu dar nesate atradę Neries senvagės teritorijos, pasinaudokite ja kaip žaliąja miesto jungtimi – labai patogu nuo Ozo g., Licėjaus stotelės, perėjus Senvagės parką ir Vilniaus japoniškąjį sodą pasiekti naująjį miesto centrą – Konstitucijos prospektą. Gal pabandžius nuspręsite iškeisti dabartinį kelionės būdą į puikų pasivaikščiojimą žaliuojančiame mieste?
