Kur Jūs nuvestumėte miesto gerai nepažįstantį žmogų, kuris prašytų parodyti ką nors įdomaus? Tokių atvejų yra buvę, ir, prisipažinsiu, dažniausiai kelionės orientuodavosi aplink Senamiestį. Būtinai – Katedros, Rotušės aikštės, Pilies, Stiklių gatvė, dažniausiai visas ratas aplink įtraukiant Gedimino prospektą, Vokiečių bei Vilniaus gatves. Esu vedęs žmonių iki „Swedbank“ terasos, žinoma, kai žydėjo sakuros.
Tačiau iki šiol unikaliausia vieta mieste, kurią visada noriu parodyti žmonėms, be to, esanti visiškai šalia vienos judriausių miesto arterijų, yra Pilaitės malūnų teritorija. Vėjo malūnas, nors ir nėra natūralus šios vietos gyventojas, o atkeliavo 2003–iaisiais metais, kitaip sakant, šiuo metu, kai lankausi šalia jo, stovi čia jau du dešimtmečius, yra menkai pažįstamas vis dar nemažai daliai Vilniaus gyventojų. O pirmojo karto įspūdį palieka daugumai.
Norintiems šiek tiek daugiau triukšmo, tačiau labai raminančio, verta paeiti truputį toliau, iki čia esančio vandens malūno. Būtent prie jo ir stoviu, įrašinėdamas šį garso įrašą.
Tiesa, Pilaitės malūnus, šalia esantį Senosios Pilaitės kelią bei stūksantį piliakalnį neblogai turėtų atsiminti žmonės, kurie mėgsta miesto renginius ir lankydavosi pirmuosiuose miesto šviesų festivaliuose – būtent čia jie vyko daugybę metų.
O jei klausydamiesi įrašų atsidursite čia patys – būtinai užsukite ir į šalia esantį „Duonos kelio“ muziejų po atviru dangumi. Tik, jeigu jūsų lankymosi metas tinkamas ir jų bus, neužminkite ant varlių – čia kartais jų begalė, tad jeigu pavyko atvykti laiku, geriau pasiklausykite įspūdingo jų koncerto.
Daugiau informacijos apie Pilaitės vėjo malūną:
