Garsų kelionę pradėsime nuo tos vietos, kuri man labai artima, nes čia leidau savo vaikystės dienas. Ir net praleidus sostinėje tris dešimtmečius, ši vieta vis dar nenustoja stebinti.
Atrodytų, apsidairysi – ir visur aplink tiesiog įprastas, senesnis blokinių namų mikrorajonas. Nedidelės gatvelės vietiniam susisiekimui, daugiabučiai namai, atviri kiemai, kaip medžio šaknys link laiptinių įėjimų išsikeroję šaligatviai bei vilniečių praminti takeliai, siekiant nukirsti vieną ar kitą kampą, išsaugoti porą papildomų paros minučių.
Bet ši vieta visada kėlė įspūdį dėl savo gyventojų kiekio. Ir tie gyventojai nėra žmonės.
Nors ir nedidelis miškelis, garsas jame – labai ypatingas. Daugybė vietinių paukščių čia rado sau užuovėją, ir, nuolat diskutuodami tarpusavyje, paįvairina įprastą miesto gyvenamojo rajono ritmą.
Ne vieną ir ne du sykius mačiau praeivius, kurie pakėlė galvą, bandydami pamatyti šio koncerto atlikėjus. Ir taip – jau daugybę metų iš eilės.
Žinau, jog kai kurie žmonės savaitgaliais lekia į kaimus, sodybas, pažintinius takus, domėjimosi tikslais – ir į tolesnes gyvenvietes, tačiau dažnu atveju su jais diskutuojant suprantu, kad, bėgdami tolyn, jie nelabai būna atradę to, kas yra visai arti.
Vilnius – žavus tuo, jog čia visuomet galima užtikti kažką naujo. Vilnius – ne tik senamiestis. Tai ir mikrorajonai, ir gamtiniai objektai, ir labai netikėtos vietos. Tad šiandien kviečiu tęsti kelionę – pasivaikščioti kartu po visokį Vilnių.
